Darbdavių klaida: pakeičiamos užsieniečio pareigos, bet pamirštamas Migracijos departamentas

Lietuvos darbo rinkoje vis daugiau darbdavių įdarbina užsieniečius, todėl praktikoje dažnai kyla klausimų dėl darbo santykių keitimo. Viena neretai pasitaikančių situacijų – kai darbdavys nori pakeisti užsieniečio darbuotojo darbo funkciją ar kitus darbo sąlygų aspektus.

Tačiau skirtingai nei Lietuvos piliečių atveju, užsieniečių darbuotojų darbo sąlygų keitimui gali būti taikomi papildomi migracijos teisės reikalavimai. Net ir, atrodytų, paprastas darbo funkcijos pakeitimas gali pareikalauti Migracijos departamento sprendimo.

Ką tokiu atveju turi žinoti darbdaviai?

Kada apie pasikeitimus reikia informuoti Migracijos departamentą?

Lietuvos teisės aktai numato tam tikras situacijas, kai apie pasikeitusias aplinkybes privaloma informuoti Migracijos departamentą.

Pats užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, per 7 dienas turi pranešti Migracijos departamentui, jeigu:

• pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;

• pasikeičia jo šeiminė padėtis;

• pakeičia gyvenamąją vietą.

Tokie pranešimai pateikiami per oficialią Migracijos departamento elektroninę sistemą MIGRIS, prisijungus prie asmeninės paskyros.

Tačiau tam tikra informavimo pareiga tenka ir darbdaviams.

Darbdavys per 7 dienas turi informuoti Migracijos departamentą, jeigu:

• užsienietis neatvyksta dirbti arba nėra įdarbinamas per daugiau nei 10 dienų nuo planuotos atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos;

• sumažinamas aukštos kvalifikacijos darbuotojo darbo užmokestis ir jis tampa mažesnis nei įstatyme nustatytas minimalus dydis. 

Ar galima pakeisti užsieniečio darbo funkciją?

Vienas svarbiausių aspektų, kurį turi įvertinti darbdaviai – užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, darbo funkcija negali būti keičiama be Migracijos departamento sprendimo, leidžiančio pakeisti darbo funkciją.

Tai reiškia, kad jei darbdavys nori pakeisti darbuotojo darbo funkciją (pavyzdžiui, iš apskaitos specialisto į finansų analitiką), pirmiausia turi būti atliktos migracijos procedūros.

Tokiu atveju:

• darbdavys turi pateikti tarpininkavimo raštą Migracijos departamentui;

• užsienietis turi pateikti prašymą pakeisti darbo funkciją Migracijos departamentui;

• Migracijos departamentas turi priimti sprendimą leisti pakeisti darbo funkciją;

• tik po šio sprendimo užsieniečiui galima keisti darbo funkciją.

Svarbu atskirti, kad Migracijos departamento sprendimas dėl darbo funkcijos keitimo yra būtinas tais atvejais, kai keičiasi užsieniečio darbo funkcija pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių. Tuo tarpu, jei darbuotojas yra perkeliamas į aukštesnes pareigas, tačiau jo darbo funkcija iš esmės nesikeičia, Migracijos departamento sprendimas dėl darbo funkcijos keitimo nėra reikalingas.

Pažymėtina, kad darbdavio sprendimas vienašališkai pakeisti darbo funkciją gali sukelti rimtų teisinių pasekmių: darbdavio administracinę atsakomybę, galimus apribojimus ateityje įdarbinti užsieniečius, įskaitant leidimo laikinai gyventi panaikinimą.

Svarbus terminas, apie kurį neretai pamirštama.

Praktikoje darbdaviai praleidžia vieną svarbų aspektą – Migracijos departamento sprendimo galiojimo terminą.

Sprendimas leisti pakeisti darbo funkciją galioja tik 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Jeigu per šį laikotarpį darbuotojas nepradeda dirbti pagal naują darbo funkciją, vėliau norint ją pakeisti reikės pateikti naują prašymą.

ES mėlynosios kortelės turėtojams – supaprastinta tvarka.

Kitoks teisinis reguliavimas taikomas užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu (t.y. ES mėlynosios kortelės turėtojams).

Migracijos departamento konsultacijų duomenimis, tokie darbuotojai gali keisti darbo funkciją be išankstinio Migracijos departamento leidimo, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba Lietuvoje.

Vis dėlto darbdavys privalo:

• oficialiai informuoti Migracijos departamentą bendruoju el. paštu apie darbo funkcijos pasikeitimą;

• pateikiant pranešimą pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Be to, tokiu pačiu būdu darbdavys turi informuoti Migracijos departamentą ir tuo atveju, jeigu sumažinamas tokio darbuotojo darbo užmokestis ir jis tampa mažesnis nei įstatyme nustatytas minimalus dydis aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

Ar galima sutrumpinti užsieniečio darbo laiką?

Dar vienas praktikoje dažnai kylantis klausimas – ar galima sutrumpinti užsieniečio darbo laiką.

Pažymėtina, kad tokia galimybė paprastai nėra leidžiama, kadangi pateikdamas tarpininkavimo raštą darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį visai darbo laiko normai.

Atsižvelgiant į tai, darbo laiko sutrumpinimas prieštarauja pirminėms leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo sąlygoms.

Kuo skiriasi Europos Sąjungos piliečių statusas?

Svarbu atskirti, kad ES piliečių statusas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo trečiųjų šalių piliečių statuso.

ES piliečiams:

• nėra išduodami leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu;

• jie kreipiasi dėl teisės laikinai gyventi pažymėjimo.

Todėl jų darbo funkcijos pakeitimui netaikoma pareiga informuoti Migracijos departamentą, be kita ko, netaikomi ir su darbo laiko norma susiję apribojimai.

Ką turėtų įsidėmėti darbdaviai?

Apibendrinant, galima išskirti šias esmines taisykles:

• užsieniečio darbo funkcijos keitimas dažniausiai reikalauja Migracijos departamento sprendimo, leidžiančio užsieniečiui pakeisti darbo funkciją;

• nesilaikant nustatytos tvarkos, gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi, darbdaviui taikoma administracinė atsakomybė, taip pat gali būti apribotos galimybės ateityje įdarbinti užsieniečius;

• ES mėlynosios kortelės turėtojams taikoma lankstesnė procedūra, tačiau apie pasikeitimus Migracijos departamentas vis tiek turi būti informuojamas.

Todėl planuojant keisti užsieniečio darbuotojo darbo funkciją, darbdaviams rekomenduojama iš anksto įvertinti taikomus migracijos teisės reikalavimus ir procedūras. Tai leidžia išvengti situacijų, kai iš pirmo žvilgsnio paprastas darbo santykių pakeitimas gali sukelti reikšmingų teisinių pasekmių tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

Parengė

Modesta Nekrašaitė

APB Zaleckas Partners

Teisininkė